Motociklininkų dienoraštis. Pagaliau Islandija.

Sėdime su vaizdu į fjordus ir kalnus snieguotom kepurėm. Šiandien keltas Norrona pagaliau pasiekė šitą ledo šalį ir mes po dviejų dienų chill out laive, pagaliau išlipome ant žemės. Tomukas man patikėjo parašyti sunkiausią dalyką – nežinau, kaip apibūdinti tai, ką čia matėm per pirmąją dieną.

Kalnai ir dykynės, akmenys ir žolės, upės ir kriokliai, sniegas ir gėlės, saulė ir dulkės. Žodžiu, viskas, ką gali ir ko negali įsivaizduoti Ir visa tai per vieną dieną

Diena, beje, dar nesibaigė. Už dešimt minučių plauksim stebėti, gal iš vandens kyštels kokią uodegą koks tai gražus delfinas ar banginis. mmmm!

Nuo uosto Seydisfjordur rytuose tik išlipę iš laivo patraukėm į šiaurę ir dabar esam nusodinę savo palapinę Husavik miestelyje. Viena iš nerealiausių šiandienos kelionės dalių buvo važiavimas per neasfaltuotą kelią. Palieku apie tai papasakot vyriškai rankai: Sveiki, Tomas ant laido. Eina ššš, kelias kokio Lietuvoje su žiburiu nerasi, vien dulkės ir duobės, negalvojau, kad mūsų plentinis žirgas gali tai atlaikyti. 50km dulkių padarė savo, neturim nei vieno nesudulkėjusio daikto, mano net pirštu galiukai dulkini, kai spausdinu šį teksta slidinėja po klaviatūrą, ekranas vos šviečia, žodžiu esame rojuje. Jei rimtai tai nerealu, norisi turėti off roadinį motociklą ir būti dešimt metų jaunesniu, tikrai sprandą nusisukčiau. Daugiau info nuotraukose.

Man regis, komentarų nereikia. Iš tikrųjų rojus. Motociklų, automobilių, keliaujančių kemperių daug, bet niekas nesusigrūdę, visi turi savo Islandijos centimetrą. Kai neišėjo nusipirkti benzino degalinėje, baikeris tiesiog pripylė mums benzino naudodamasis savo kreditine, sankryžoje mus susistabdė lietuviai ir sakė, kaip nerealu, kad jus sutikom. Žodžiu, viskas, plaukiam žiūrėt banginių!