Motociklininkų dienoraštis. Chilling&driving

Ahoy!Turim prisipažinti (ką ir prisipažinti, akivaizdu), kad šioje kelionėje nelabai pildom motociklininkų dienoraštį. Deja, kalnuose ir visokiuose krateriuose internetas nėra dažnas svečias, o kai vakar paprašėme tris minutėms leisti prisijungti prie webo, mums pasakė, kad tai kainuos brangiai, o ir internetas bus lėtas.

Šiuo metu esam Reikjavike, geriam alutį virš galvos skraidant lėktuvams. Čia daug šalčiau nei šiaurėje, kurią su giliu liūdesiu šiandien palikom. Oras buvo nuostabus, iki  23 laipsnių šilumos, kelionė sekėsi puikiai ir net pamiršom, kad tenka skubėti, nes šalis didelė, važiuojasi negreit, keltas už trijų  dienų Gal pavyktų prasitęsti kelionę, nes kitu atveju likusias tris dienas praktiškai nenuliptume nuo motociklo, žmonės, nedarykite tokios klaidos – apvažiuoti Islandiją per savaitę yra neįmanoma užduotis. Kaip sakė kelionėje sutikti vokiečiai-lietuviai, dvi savaitės – optimalu, trys – gal jau šiek tiek per daug

Kasdien nutinka daugybė dalykų, apie kuriuos galėtume pasakoti ir pasakoti. Antrąją kelionės dieną aplankėm Myvatn ežerą, daugybės paukščių ir įspūdingų pakrančių buveinę. Vienas iš geriausių dalykų – iš žemės gaunama siera, kuria prisotinamos geoterminės lagūnos ir baseinai. Į tokią keturiasdešimties laipsnių šilumos “vonelę” po atviru dangumi ir mes buvom įkišę savo kūnelius. Geras jausmas – šildaisi vandeny, o aplink vaizdas tarsi mėnulyje

Pernakvoję mielame miestuke Akureyri, kuris, su 17 tūkst. gyventojų yra antras pagal dydį po Reikjaviko, patraukėm tolyn. Naktį praleidom absoliučiai natūraliam ir laukiniam kempinge prie pat jūros kranto, fjorde Vastness. Jausmas – tarsi būtum pačiam pasaulio krašte. Leidžiasi saulė, aplink  tūkstančiai paukčių. Vastness ypatingas tuo, kad čia gali stebėti ruonius, kurie gyvena tiesiog šalia. Vakare vienas nardė prie pat mūsų kempingo, ryte pavažiavome tolyn ir sutikom dar būrį, prukščiančių, besivartančių, meilikaujančių, ūbaujančių ruonių ir ruoniukų. Nepakartojamas jausmas matyti juos tiesiog gyvenančius šalia, kur tu. Bet tokia matyt ir yra Islandija. Gamta ir žmogus čia vis dar kaip vienas.  Arba greičiau žmogus vis dar jaučia pagarbą gamtai šiose platybėse. Sutikti žmonės pasakojo apie vėjo audras, kai važiuodami 100 km/h greičiu matė, kaip juos tiesiog lenkia medžių lapai Dėkui Dievui, mes dar negavome lietaus ir jokio blogo oro, bet Reikjavikas kol kas neatrodo labai šiltas, tai gal teks

Nulipome nuo motociklo Reikjavike, pasižiūrėjau į Tomuką, į save, į susivėlusius savo plaukus, į jo barzdą ir ūsus, kurie jau beveik  kaip ruonio, į mūsų batus, į pro šalį einančius žmones, ir tik tada supratau, kaip neblogai mes sulaukėjom per keletą dienų Maunam iš Reikjaviko toliau, nors miestas atrodo labai geros dvasios, tad  teks atskristi čia kitąkart

Islandijos šūkis yra “Reality shows more than a 1000 pictures”. Taigi gal jūs susigundysite pamatyti tai realybėje – peržvelkite nuotraukas

Linkėjimai!